Straipsnyje, pasitelkiant rašytinius šaltinius, amžininkų liudijimus ir Čiurlionio kūrybinio palikimo kompleksinę analizę, išryškinami lietuvių menininko kūrybinio potencialo ypatumai, atskleidžiamas pamatinių pasaulio suvokimo kategorijų ir estetinių idealų poveikis įvairioms jo meninės raiškos sritims. Remiantis holistinės pasaulėžiūros idėja tyrinėjamos trys Čiurlionio meninės raiškos formos tapybinė, muzikinė ir literatūrinė, pagrindinį dėmesį sutelkiant į meninės kūrybos procesą ir pasiekimus vaizduojamosios dailės srityje. Joje išskiriami pagrindiniai Čiurlionio tapybinės evoliucijos tarpsniai: ankstyvasis - literatūrinio psichologinio simbolizmo, antrasis - intensyvių ieškojimų meninės formos srityje ir trečiasis - „sonatinės tapybos“. Vėliau analizuojami romantinių Gesamtkunstwerk estetinių idealų įkvėpti išryškėję Čiurlionio muzikinės kompozicijos perkėlimo į vaizduojamąją dailę principai. Ypatingas dėmesys skiriamas meninės erdvės ir meninio laiko virsmų aptarimui dviejuose paskutiniuose kūrybinės evoliucijos tarpsniuose, parodoma, kaip muzikalumo siekis pastūmėjo dailininką į vidinės meninių formų architektonikos pažinimą ir atvėrė abstraktaus meno sklaidos kelius. Galiausiai dėmesys perkeliamas į spalvos ir kolorito problemas, išryškinamas intymus Čiurlionio santykis su jį supusiu gamtos pasauliu ir jo poveikis savitai Lietuvos spygliuočių miškų spalvų sukurtai žalsvos spalvos kolorito sampratai. The article is dedicated to the study of several specific features in Čiurlionis’ pictorial aesthetics and artistic creation. The main focus is given to a specific concept of space and colouring that had formed since his 1905 trips to the European culture and art centres. Firstly, the article deals with the painter’s relation to his homeland’s landscape and colours, that ever since his childhood had determined his attraction to landscape painting genre and various national motives. Later, the focus turns to Čiurlionis’ non-classical concept of space, that drives him close to East Asian aesthetics of landscape painting. The article highlights peculiarity in his space portrayal from the viewpoint of “bird flight”. It also shows how the striving for musicality immerses him into the cognition of internal architectonics built from spatial and temporal structures and takes him to the search for new formal means of artistic expression. Finally, the focus turns to the problems of colour and colouring. Driven by Čiurlionis’ links with Psycho-ethnic national peculiarities, the article shows particular importance of green colour with its various shadings to the painter, which is associated with rain-washed Lithuanian landscape and becomes the starting point for the search for deep-seated Principles of Universe’s harmony and artistic interaction.
